Apžvalga:
Vieną vėlų vakarą Sofijos dėmesį nuo knygos atitraukė lauke pasigirdę keisti garsai. Nors Sofija žinojo, kad naktį nedera kelti kojos iš lovos, smalsumas nugalėjo. Prisiartinusi prie lango ir dirstelėjusi į užmigusį miestą, mergaitė sustingo iš siaubo: gatvėje ji pamatė didžiulį milžiną. Nors iš karto stryktelėjo atgal į lovą, jau buvo per vėlu: milžinas ją pastebėjo. Įsivaizduokite mergaitės nuostabą, supratus, jog milžinas visai ne toks baisus, koks atrodo. Netgi priešingai – yra geraširdis, mielas, taikus ir draugiškas. Priešingai kitiems milžinams, kurie yra baisūs, pikti ir, tiesą sakant, kartais netgi valgo mažus vaikus. Blogiausia, kad blogieji milžinai vis labiau skverbiasi į žmonių pasaulį. Sofija kartu su naujuoju draugu sutaria, kad toliau taip tęstis nebegali ir iškeliauja į pavojingą, nuotykių kupiną žygį, užsibrėžę tikslą išvyti piktuosius milžinus ten, iš kur jie atkeliavo.
